PROSTATITAS – JAUNŲ VYRŲ LIGA 

 

Lytinės sveikatos problemos neigiamai veikia kiekvieno žmogaus asmeninį gyvenimą, jo šeimą ir visuomenę. Prostatos arba priešinės liaukos ligos persekioja vyrus visą gyvenimą: jaunesniems gresia jos uždegimas – prostatitas, o vyresniems – gerybiniai ir piktybiniai augliai. Nors prostatitas yra jaunų ir vidutinio amžiaus vyrų liga, tačiau jiems kažkodėl atrodo, kad rūpintis savo lytine sveikata vis dar per anksti, kol netrukus būna jau per vėlu.

Dažniausia vyrų liga

Per 50% vyrų ir moterų anksčiau ar vėliau suserga mažojo dubens organų uždegiminėmis ligomis. Viena tokių ligų, kuria serga vien tik vyrai, yra prostatitas. Tai ūmus arba lėtinis priešinės liaukos uždegimas, kuriuo dažniausiai suserga jauni, seksualiai aktyvūs vyrai. Ūmus prostatitas prasideda staiga dažnu ir skausmingu šlapinimusi bei karščiavimu, tačiau tokie atvejai pasitaiko labai retai. Dažniausiai prostatitui būdinga nuo pat pradžių lėtinė eiga be ryškesnių požymių. Tik peršalus ar išgėrus alkoholio kartais padažnėja šlapinimasis, ima niežėti šlaplėje, mausti pilvo apačioje, tačiau į tokias ,,smulkmenas” vyrai stengiasi nekreipti dėmesio ir vizitą pas gydytoją atideda neribotam laikui. Pavėluotas gydymas arba savigyda sudaro prielaidas atsirasti tokioms prostatito pasėkmėms, kaip lytinės potencijos sutrikimai, šlapimo nelaikymas ir nevaisingumas. Be to, negydomas prostatitas lytinei partnerei gali sukelti mažojo dubens uždegiminę ligą, o užleistas jis skatina prostatos vėžio išsivystymą vyresniame amžiuje. Deja, šiuo metu mūsų šalyje prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga.

            Rizikos veiksniai

       Tiesioginė prostatito priežastis yra lyties takų infekcija, kuri į priešinę liauką dažniausiai patenka lytiniu arba, žymiai rečiau, kraujo ir limfos keliu iš kitų infekcijos židinių paties vyro organizme. Dažnai prostatitas yra laiku neišgydyto infekcinio uretrito komplikacija. Jį sukelia įvairios bakterijos. Lytiniai kontaktai be prezervatyvo bei oralinis seksas sudaro palankias sąlygas šioms bakterijoms plisti tarp lytinių partnerių. Bendrą ir vietinį organizmo pasipriešinimą infekcijai mažina taip vadinami rizikos veiksniai: peršalimas, pervargimas, stresas, sėdimas darbas, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir seksu. Tie vyrai, kuriems šie faktoriai jau yra tapę neatskiriama gyvenimo būdo dalimi, turėtų žinoti, kad išvengti prostatito jiems tikriausiai nepavyks, ir susirūpinti ankstyvaja jo diagnostika.

  Ankstyvoji diagnostika 

 Ankstyva prostatito diagnostika reiškia šios ligos išaiškinimą ikiklinikinėje stadijoje, kol dar nėra ryškių simptomų ir negrįžtamų pakitimų priešinėje liaukoje. Siekiant, kad prostatito diagnostika iš tikrųjų būtų ankstyva, o ne pavėluota, reikia profilaktiškai tikrintis sveikatą ne nuo 50 metų amžiaus, kaip įprasta dabar, o bent jau nuo 18, nors kartais suserga ir jaunesni. Kadangi lėtinis prostatitas yra viena iš priežasčių susirgti prostatos vėžiu, tai būtent ankstyvoji prostatito diagnostika ir laiku pradėtas jo gydymas veiksmingai prisidėtų prie vėžio profilaktikos. Svarbu suprasti, kad ankstyvajai prostatito diagnostikai netinka nei PSA, nei ultragarsinis tyrimas, kuriam pirmenybę teikia visi šeimos gydytojai ir kai kurie specialistai. Ankstyvoji prostatito diagnostika remiasi tik mikroskopiniu prostatos sekreto ištyrimu.

            Kompleksinis gydymas

        Lėtinio prostatito gydymo efektyvumas labai priklauso nuo ligos stadijos, gydymo priemonių ir paciento kantrybės. Kuo anksčiau pradėtas gydymas, tuo geresni jo rezultatai. Ne paslaptis, kad prostatito, kaip ir kitų lėtinių ligų, gydymas vien tik vaistais tęsiasi labai ilgai ir yra mažai efektyvus. Praktika rodo, kad sumažinti vartojamų vaistų kiekį ir sutrumpinti gydymo trukmę padeda kompleksinis gydymas, racionaliai derinant vaistus ir nemedikamentines priemones: fizioterapiją, refleksoterapiją, psichoterapiją ir prostatos masažą. Kiekvienu konkrečiu atveju gydymas turėtų būti individualus, atsižvelgiant į ligos stadiją, vyraujančius sindromus ir objektyvaus tyrimo duomenis. Jokiu būdu negalima gydytis patiems pagal vaistų reklamą ar draugų patarimus. Kas padeda vienam, gali pakenkti kitam, o įvairūs maisto papildai skirti tik ligų profilaktikai, bet ne gydymui.

  Susirgti gali kiekvienas

Ir tikimybė susirgti prostatitu, ir galimybė pasveikti priklauso nuo infekcinio ir imuninio faktorių tarpusavio sąveikos. Todėl, norint išvengti šios ligos arba jos paūmėjimo, reikia stiprinti organizmo atsparumą ar bent jau jo nesilpninti, tai yra vengti jau minėtų rizikos veiksnių. Nors iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai paprasta, tačiau iš tikrųjų vyrai nenori atsisakyti daugelio gyvenimo malonumų ir negalvoja apie jų pasėkmes, todėl išvengti prostatito mažai kam pasiseka. Taigi, susirgti prostatitu gali bet kuris vyras nepriklausomai nuo jo amžiaus, socialinės padėties ir dorovinių įsitikinimų, tik ne kiekvienas išdrįsta tai pripažinti. Kadangi prostatitas yra infekcinė liga, jis gali būti užkrečiamas, todėl lytinei partnerei rekomenduojama pasitikrinti pas ginekologą, o gydymosi laikotarpiu patariama naudoti prezervatyvą. Tai nesuteikia pagrindo partnerių įtarumui ir nepasitikėjimui vienas kitu, bet atsargumas, kaip sakoma, gėdos nedaro. Juk visada svarbiau tai, kas žmones jungia, o ne tai, kas juos skiria.

  Tikri vyrai turi savo gydytoją

Kaip matome, ir stiprioji lytis turi silpnąją vietą, kuria reikia rūpintis ne tik susirgus, bet ir nuolatos visą gyvenimą. Tai reiškia, kad nuo 18 iki 50 m. amžiaus būtina kasmet profilaktiškai tikrintis dėl prostatito, o vėliau – dėl gerybinio prostatos išvešėjimo ir vėžio. Kadangi lytinės sveikatos negalima patikėti bet kam, reikia turėti savo gydytoją, kurį Jūs galite rasti Vyro sveikatos centre.

 

 Pagarbiai, Jūsų gydytojas Česlovas Maksvytis